Vipetų veislės istorija
Vipetų veislės istorijos pėdsakai siekia viduramžių laikotarpį
Analizuojant vipetų veislės istoriją yra aišku, kad panašūs į vipetus (anglų kurtus) šunys egzistavo jau prieš šimtus ir net tūkstančius metų. Maži, trumpaplaukiai, Greyhound’o tipo šunys buvo dažnai vaizduojami meno kūriniuose jau nuo antikos laikų, taip pat viduramžių bei renesanso laikotarpiais. Dažniausiai anglų kurtai buvo vaizduojami paveiksluose bei skulptūrose. Tačiau tuomet, šie šunys sutartinai dar nebuvo vadinami vipetais ir taip buvo maždaug iki XXa. vidurio, kuomet pirmą kartą atsirado nuostata – “grynaveislis” šuo.
Pagrindas šiuolaikinei kinologijai
Pirmoji šunų paroda istorijoje minima 1859 metais. Jungtinės Karalystės kinologų klubas (Kennel Club in England) įkurtas 1873 metais. Amerikos kinologų klubas (American Kennel Club) įsteigtas 1884 – visa tai padėjo pagrindus šiuolaikinei kinologijai vystytis.
Ankstyvieji į vipetą panašūs šunys buvo naudojami kiškių medžioklei atvirame lauke, kur svarbiausia buvo šuns greitis ir sugebėjimas sugauti grobį, o ne persekioti grobį ar sekti pagal kvapą. Dėl šios priežasties šunys, medžioklei pasitelkiantys greitį ir gerą regą pradėti vadinti kurtais (angl.sighthound). Lietuvoje žodis kurtas susiformavo iš slavų kalbos žodžio “chъrtъ”. Kadangi šie šunys medžioklei pasitelkia regą bei greitį ir medžioja atviruose plotuose – šie šunys priskiriami X šunų veislių kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos tokios veislės kaip greihaundai, azavakai, rusų kurtai, lenkų kurtai, afganų kurtai, saliukiai, levretės ir t.t. (Tiesa, daug mažesnis ir smulkesnių kaulų italų kurtas – levretė buvo išveistas kaip dekoratyvinis augintinis.). Kurtų grakštumas ir estetinis patrauklumas neabejotinai tapo priežastimi, dėl kurios šie šunys taip dažnai vaizduojami aristokratiškoje aplinkoje. Iki prasidedant šunų parodų erai nebuvo aiškios takoskyros tarp konkrečių veislių, o kryžminimai tarp skirtingų veislių buvo dažnas atvejis (pvz: italų kurtų bei vipetų kryžminimai buvo labai dažni XX a.).
Vipetų veislės kilmė
Nuostata, kad vipetas yra palyginti nauja veislė, kyla dėl to, kad XVIII ir XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje maži į vipetus panašūs kurtai pateko į darbininkų klasės žmonių rankas, kurie negalėjo sau leisti laikyti didžiųjų kurtų, tokių kaip greyhound’ai, ir šie juos išpopuliarino – tuomet vipetas tapo žinomas kaip „vargingųjų kurtas“. Šiuo laikotarpiu buvo dažnai naudojamas brakonieriavimui bei triušių medžioklei. Vėliau Vipeto instinktas sekti jauką tapo ir pramoginių šunų lenktynių dalimi tiems – kas negalėjo sau leisti greyhoundų ar žirgų lenktynių prabangos. Anglijos šiaurės lenktyniniai vipetai (anglų kurtai) tapo tokie populiarūs, jog ėmė traukti visos šalies dėmesį.
Straipsnis parašytas remiantis Bo Bengtson.
Sekite mus instagrame.
